Gegužės pabaigos ornitologinės naujienos iš Tyrulių

Nuo pat ryto apžiūrime tvarkymo darbų plotus. Pradedam nuo šiaurinio Tyrulių durpyno pakraščio. Jau pirmame apžiūrimame plote pakeliam gervių porą, kurios elgesys parodo, jog ji buvo su jaunikliu. Netrukus išgirstame ir jo balsą, tačiau sausinimo griovys neleidžia prie jo prisiartinti. Sutvarkytame plote šeimininkauja ir pempių pora.

Apžiūrint kitą tvarkymo plotą, mus pasitinka didžiojo baublio balsas, sklindantis iš pakraštyje likusių nendrynų ploto. Gervių nerimo balsai išduoda jų perimvietę. Toliau lankome sutvarkytą pylimą tarp dviejų tvenkinių. Atvirame plote ir vėl stebimos pempės, poilsiui sutupia rudagalvių kirų pulkelis, pabaidytą dryžgalvės krykles patelę nusiveja trys patinėliai. Virš gretimo tvenkinio skėtes medžioja dvi juodosios žuvėdros. Visuose apžiūrimuose tvenkinukuose stebimi pavieniai rudakakliai kragai, o iš nendrynų sklinda jų skardūs balsai, tačiau gausą įvertinti sunku. Pajudėjus iš šiaurinės durpyno dalies kelią perskrenda sketsakalis.

Pietinėje durpyno dalyje, ties pirmuoju stebėjimo bokšteliu esančioje žemapelkėje nepastebime įdomesnių paukščių, todėl traukiame piečiau, link įrengto antrojo stebėjimų bokštelio. Pakeliui sustojame prie sutvarkyto šlapynių ploto, kurio atvirumose netikėtai aptinkame gausų vasarojančių gervių būrį – suskaičiuojame 290 paukščių. Čia pat gervių pora, pamačiusi mus, skubiai tolyn veda dar žolėje nematomus jauniklius. Sausinimo griovyje gulbių giesmininkių poros elgesys išduoda – jos turi jauniklius – patelė, palenkusi galvą, plaukia tolyn, o patinas pasistiebęs atidžiai stebi mus. Ilgai netrukę, einame toliau, kad netrikdyti perinčių paukščių. Pasiekę antrąjį bokštelį, vėl išgirstame didžiojo baublio balsą – skirtingose pusėse baubia du patinai. Bebrų užtvenktame plote plaukioja vieniša gulbė giesmininkė. Virš vandens skraido dvi juodosios žuvėdros, o salelėje kantriai tupi paprastasis kiras. Jo elgsena leidžia daryti prielaidą, jog jis prižiūri jauniklius, nes nuolatos vaikštinėja po salelę, tačiau nesimaitina. Netikėtai pasirodo sketsakalių porelė, kuri vikriai ore gaudo skėtes. Paukščiai ilgai medžioja, todėl manome, jog tai vietiniai, o ne praskrendantys individai. Virš nendrynų taip pat pasirodo nendrinės lingės patinas, tačiau vėliau nuskrenda į greta esančius laukus.

Paskutinė stotelė yra eksploatuojamo durpyno plotais, kitoje pusėje kelio esantys šią žiemą tvarkyti atsikuriančių pelkių plotai. Čia aptinkame paprastąją medšarkę. Tačiau paėję prie gerta esančių seklių tvenkinukų, aptinkame teritorinę upinių kirlikų porą, pabaidome porelę rudgalvių kryklių. Kartu su keturiomis pempėmis pabaidytas į tolimesnius plotus nuskrenda geltongalvės kielės patinas. Taigi, ir Tyrulių durpyne kuriasi šie paukščiai.

Apžiūrėję tvarkymo plotus, patraukiame link Tyrulių rytiniame pakraštyje esančios balos, kuris susiformavus bebrams patvenkus drenažo sistemą. Prie jos, laukuose maitinasi 16 gulbių giesmininkių, kurių tarpe nėra nei vienos žieduotos spalviniai žiedais. Po seklumas braido virš dešimties pempių, prie jų prisijungęs maitinasi raudonkojis tulikas. Be kelių rudagalvių kryklių porelių, aptinkame pilkųjų ančių porą. Šis pastebėjimas nudžiugina, nes tvarkomuose Tyrulių durpyno nendrynuose susiformuoja palankios sąlygos šiai rūšiai perėti. Tolumoje praskrendantį jauną jūrinį erelį „palydi“ iš miško staiga pakilęs mažasis erelis rėksnys, kuris vėliau grįžta ir nusileidžia į tą pačią miško vietą. Tokia elgsena leidžia manyti, jog jis čia peri. Tai patvirtina netrukus pasirodęs antras šios rūšies individas, kuris taip pat nusileidžia į tą patį medyną. Atrodo, lyg patinas atneštų maisto perinčiai patelei. Prie minėtos balos bando priskristi ir netikėtai pasirodęs pievinės lingės patinas, tačiau jį užpuola ir šalin nuveja kelios pempių poros. Na, o baloje ramiai sau turškiasi rudgalviai kirai, didžiųjų ančių gaigalai bei neperinčios patelės.

Liutauras Raudonikis, Gintaras Riauba, Justina Liaudanskytė, Inga Ringailaitė

2015 m. gegužės 28 d.