2016 metais prie Tyrulių durpyne vykdomų gamtotvarkos darbų pagaliau prisijungė pati gamta. Po lietingos vasaros melioracijos grioviai prisipildė vandens, vietomis patvino ir tapo neįveikiami, apsunkindami patekimą į stebimus plotus. Tvarkomų plotų paviršių fragmentiškai apsėmė vanduo. Pelkėjimui svarbaus vandens nebeišgarino iškirsti medžiai ir krūmai. Tai leido atsigauti arba naujai įsikurti šlapžemių rūšims, formuojančioms pelkinių augalų bendrijas. Teigiamus pokyčius sustiprino iškirstos medienos ir šakų surinkimas ir išgabenimas iš sutvarkytų plotų. Pelkės paviršių sudaranti durpė negavo papildomų biogenų ir išliko pakankamai rūgšti ir palanki pelkių augalams. Atviruose plotuose vyksta akivaizdūs augmenijos pokyčiai.

Išpjauti nendrynai, vietomis buvę tokie tankūs, kad fiziškai sunkiai praeinami, atauga  daug retesni, tarpuose tarp nendrių gausiau dygsta pelkinių augalų rūšys – viksvos, švyliai, vikšriai, lakišiai. Vikšriai ir lakišiai kartais kolonizuoja nemažus plotus, sudarydami tankius sąžalynus tiesiog ant durpės paviršiuje matomų nendrių šakniastiebių. Apsemtose vietose nendrės neskuba ataugti, tarsi „užleisdamos“ savo vietą viksvoms. Viksvos, siekdamos įsitvirtinti užimtose pozicijose, auga net vėlai rudenį, kitų augalų vegetacijai pasibaigus. Nendrynas virsta viksvynu. Per jį brendant, iš po kojų skrenda pabaidyti perkūno oželiai, kurių prieš gamtotvarkos darbus šiuose plotuose aptikti neteko.

Andželika Kriaučiūnienė