Užbaigti 2014-2015 m. žiemos sezono sumedėjusios augalijos ir nendrių šalinimo darbai

Praėjusią žiemą Tyrulių pelkės PAST (Paukščių apsaugai svarbi teritorija) toliau vyko projekto „Lietuvos pažeistų durpynų tvarkymas įgyvendinant Tyrulių PAST atkūrimo darbus“ buveinių tvarkymo veiklos. Žiemos sezonui suplanuoti tokie darbai, kurių šiltuoju metų laiku įgyvendinti nėra įmanoma ne tik dėl neįprastų reikalavimų nendres ir sumedėjusią augaliją šalinančiai ir iš plotų išvežančiai technikai, bet ir dėl to, kad botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose vykdomiems buveinių tvarkymo darbams galioja LR Vyriausybės patvirtintos „Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos“, kuriose nurodoma, jog tokio pobūdžio darbai gali būti vykdomi tik pakankamai įšalus gruntui. Šis reikalavimas apsprendžia tai, kad tvarkymo plotuose mechanizuotas nereikalingos augalijos šalinimas ir išvežamas gali būti atliekamas tik kurį laiką nusistovėjus pakankamai šaltiems orams. Tačiau nei ši, nei pirmųjų projekto įgyvendinimo metų žiema, nebuvo pakankamai šaltos, todėl šių veiklų įgyvendinimo laikotarpis ir 2014-2015 m. žiemą buvo gana trumpas. Intensyviausiai nendrių ir sumedėjusios augalijos šalinimo veiklas (projekto C2 ir C4 veiklos) įgyvendinantys rangovai dirbo 2015 m. vasario mėnesį, nes jau nuo kovo pirmosios dienos sumedėjusios augalijos šalinimas tvarkomoje Tyrulių PAST teritorijoje draudžiamas ir pagal miško kirtimo taisykles. Šių metų pavasarį pirmosiomis kovo dienomis prasidėjo ir ženklesnis orų atšilimas.

Vis dėlto ir šis trumpas laikotarpis buvo gana produktyvus. Iš viso buveinių tvarkymo veiklos buvo įgyvendintos 146 ha plote. Kaip ir buvo tikėtasi, geriau sekėsi įgyvendinti sausuose durpyno plotuose numatytą sumedėjusios augalijos šalinimo veiklą (C2 veikla), kuria siekiama suformuoti didelius atvirus šiuo metu sausos durpės plotus, kuriuose vėlesniame projekto įgyvendinimo etape bus siekiama atkurti pelkinių augalijos buveinių formavimuisi palankų drėgmės režimą (C1 veikla). Iš viso per projekto laikotarpį šiuo metu sausose durpyno vietose atviros buveinės suformuotos kiek daugiau nei 90 ha.

Šio darbo teigiamų rezultatų tyrulių paukščiams ilgai laukti neteko. Praktiškai visose tvarkytose vietose iškart po darbų stebėtos pavienės plėšriosios medšarkės, su vandens telkiniais besiribojančiuose plotuose nuo pat ankstyvo pavasario apsistodavo gulbės giesmininkės ir pirmosios į pelkę sugrįžusios gervės. Džiaugėmės ir tuo, kad pietinėje Tyrulių pelkės dalyje esančiuose didžiausiuose šios veiklos įgyvendinimo plotuose nuo pat ankstyvo pavasario iki birželio vidurio (tikėtina, kad ir šiuo metu) laikosi iki 300 neperinčių gervių. Tikimės, kad atkūrus hidrologinį režimą teigiamas šios veiklos poveikis išliks bent keletą metų, o to turėtų pakakti, kad bent daliai Tyruliuose besilaikančių paukščių ši teritorija įsimins kaip itin tinkama poilsio vieta.

Užmirkusiuose plotuose vykdomais nendrių ir sumedėjusios augalijos šalinimo darbais (C4 veikla) siekiama tokiose durpyno vietose sustiprinti vietinių pelkinių augalų bendrijas, nes čia įsigalėjusios nendrės ir nedideli medžiai bei krūmai, šiuos augalus stelbia. Pirmąją projekto žiemą ši veikla buvo įgyvendinta 26 ha plote, ir augalijos įvertinimas parodė, kad net ir žiemos metu išpjovus sausus nendrių stiebus, žemųjų žolių ir samanų bendrijos pirmaisiais vegetacijos metais ženkliai sustiprėja. O būtent tokio efekto ir siekiama pradiniame pelkinių buveinių atsikūrimo etape. Žemapelkių buveinėse vyraujančioms viksvinėms žolėms ir tarpinio tipo pelkių bei aukštapelkių dangoje vyraujantiems kiminams itin svarbu, kad nuo ankstyvo pavasario šalia jų neaugtų saulės šviesą stelbiantys aukštesni už juos augalai. Be to, nendrės ir sumedėję augalai šaknimis siekia mineralinį gruntą, o po vegetacijos pelkės paviršiuje likusios nudžiūvusios šių augalų dalys (nendrių stiebai, nukritę medžių ir krūmų lapai) pelkės paviršinį sluoksnį praturtina mineralinėmis medžiagomis, todėl ir toliau augalijos dangoje lieka vyrauti derlingesnėse vietose mėgstantys augti augalai. Visi tipiški pelkiniai augalai prisitaikę augti skurdžiame dirvožemyje, todėl nendrių ir sumedėjusių augalų pelkinėse buveinėse sukeliama eutrofikacija ilgainiui šiuos augalus išstumia.

Toks nendrių ir į jas panašių augalų poveikis Tyruliuose itin akivaizdus – apleistus anksčiau eksploatuotus durpių kasimo karjerus, jei juose pakako drėgmės, užkariavo nendrės, kurios čia suformavo monotoniškus, tankius, ir beveik jokiems kitiems augalams įsitvirtinti netinkamus sąžalynus. Skurdžios šios buveinės ir faunos prasme. Tankiuose Tyrulių nendrynuose paukščių veisimosi metu girdimos tik nendrinės startos, tokių sklypų pakraščiuose nuolat gieda ežerinės nendrinukės, girdimos pavienės mažosios krakšlės. Visi retieji nendrynų paukščiai (vandeninės vištelės, kragai, nendriniai žiogeliai ir kt.) įsikuria tik atviro vandens pakraščiuose esančiuose nendrynuose.

Aukščiau paminėtas 26 ha ploto durpyno fragmentas, prieš pradedant tvarkymo veiklas jame, pagal augalijos ypatumus buvo įvardintas kaip dviejų Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių – tarpinių pelkių ir liūnų (buveinės kodas 7140; bendras padengimas iki 10 proc.) ir šarmingų žemapelkių (buveinės kodas 7230; bendras padengimas iki 80 proc.) – mozaika. Atlikus tvarkymo darbus jame ir pakartojus augalijos įvertinimą buvo nustatyta, kad visas šios teritorijos plotas priskirtinas „etaloninei“ tarpinių pelkių ir liūnų buveinei, kurioje aptikta ištisinė kiminų danga ir nemažai kitų šią buveinę identifikuoti leidžiančių augalų rūšių. Taigi, tvarkymo darbų veikla akivaizdi, todėl nepaisant pakankamai sunkių darbo sąlygų ji bus tęsiama, o kai kuriuose plotuose ir kartojama. Iš viso 2015 m. žiemą nendrės ir sumedėjusi augalija iškirsta ir išvežta bemaž 60 ha šiai veiklai paskirtų plotų.

2015-03-23