Tyrulių tetervinai vis dar burbuliuoja


Tyruliuose - paukščių perėjimo metas. Didžioji dalis rudakaklių kragų išplaukia į atvirus vandenis jau po vieną, nors kelios vėlyvesnės poros vis dar puikuojasi vienas prieš kitą. Jauniklius jau vedžiojančios pempės nusiteikę itin agresyviai – puola ir veja ne tik įsibrovėlius į jų teritoriją, bet ir savus gentainius. Šiemet, tvarkymo darbų metu atvėrus naujus plotus, perinčių pempių skaičius durpyne šoktelėjo beveik dvigubai. Paukščiai įsikūrė netgi prašienautų nendrynų atviresniuose ploteliuose, ant susiformavusių kupstų. Ten pat lizduose jau sėdi ir dryžgalvių kryklių patelės. Jų patinukai vis dar išplaukia į atvirus vandenis. O štai pilkosios, kuoduotosios, rudagalvės antys, ir netgi kai kurios rudagalvės kryklės vis dar plaukioja poromis. Pilkosios bei rudagalvės antys jau irgi greit perės, kuoduotosios, kaip visuomet, neskuba. Durpyno teritorija dabar skamba tikučių balsais – yra pats migracijos pikas. Tvarkymo darbų metu atvertų plotų balutėse ir šlapynėse tikučiai randa puikią mitybinę bazę, taigi ir skraido būreliais iš vienos vietos į kitą. Kartu su jais maitinasi ir pavieniai žaliakojai tulikai, juodkrūčiai bėgikai, ir vakarop nakvynei vis dar atskrendantys gaidukai. Nemažas gaidukų pulkelis kelia tuoktuves netoli Tyrulių durpyno esančioje pievų baloje, bet nakvynei renkasi saugesnius durpyno plotus. Netoli Sidarių kaimo, arime, besiremiančiame į pietrytinę durpyno pusę, jau iš vakaro susirenka tetervinai. Penki patinai vis dar skleidžia uodegas ir demonstruoja visą savo puošnumą vienas prieš kitą, nors aplink nesimato nei vienos patelės. Na, o ramų ankstyvą rytą jau iš toli girdisi ir išskirtinis paukščių burbuliavimas. Visas būrelis vaikštinėja pačiame lauko kampe, prie pat durpyno. Matyt, pietinės durpyno dalies šlapynėse paukščiai nerado tinkamos atviros vietos tuokvietei, taigi persikėlė į atviresnius pakraščius. Durpyno pakraščio pievose ir laukuose medžioja ir pievinės lingės, kurių lizdas – kažkur centrinėje durpyno dalyje. Anksti ryte dar gali šią porelę pamatyti cypaujančią virš perimvietės, bet po to paukščiai maitinasi teritorijoje aplink Sidarių kaimą. Dar labiau į pietus, virš šlapios pievos iš pačio pietinio Tyrulių kampo išskrenda mažasis erelis rėksnys. Šie paukščiai čia stebėti ir pernai, matyt, jų lizdas yra pietinės dalies miškuose. Pačiame durpyne visą dieną medžioja nendrinės lingės, retkarčiais paniką paukščių tarpe sukelia praskrendantis paukštvanagis ar sketsakalis, o kartais pamatai ir sklandantį suaugusį jūrinį erelį. Paprastieji suopiai „budi“ atviresnių plotų pakraščiuose, tykodami grobio iš kokios aukštesnės vietos.
Saulėtą dieną vis dar triukšmingos pilkosios meletos, kartais išgirsti ir juodosios meletos garsų balsą ar kalenimą. Kiti geniai jau tylesni, nors mažasis šmirinėja medeliuose palei kanalą, o didysis margasis vis dar pastuksi tai vienoje, tai kitoje vietoje. Virš centrinio durpyno plynių nuo išvartos dairosi dirvoninis kalviukas – naujai pastebėta rūšis Tyrulių durpyne. O štai dvi upinių kirlikų poros įsikūrę ten pat, kur perėjo ir pernai. Visiškai nebaikštūs paukščiai tupinėja ant keliuko, smalsiai dairosi į automobilį ir, regis, visai nebijo žmogaus. Visai prie jų priartėjus triukšmingai pakyla, bet po minutės kitos, žiūrėk, vėl sugrįžta į senąją vietą.
Saulei leidžiantis dideli migruojančių šelmeninių kregždžių būriai blaškosi virš nendrynų ieškodami vietos nakvynei. Vištelės neaktyvios – turbūt per daug vėsu ir vėjuota. Tokiu oru išgirstos keturios plovinės vištelės – jau neblogas rezultatas. O švygždos tyli. Netgi agresyviosios ilgasnapės vištelės pasigirsta tik retkarčiais ir labai trumpai – per šalta. Ir laukio balsas pasigirsta tik kartkartėmis.
Visiškai sutemus būreliai gulbių giesmininkių triukšmingai skraido po visą durpyno teritoriją, nustelbdamos net gervių klykavimus. Iki trisdešimties neperinčių giesmininkių apsistoję vis triukšmauja Tyruliuose, kai tuo tarpu jų perintys gentainiai jau slapstosi prie lizdų. Naujai atvertuose plotuose šiaurinėje Tyrulių dalyje net dviejose vietose pasigirsta lėliai. Jų balsai girdisi jau ir vėlai naktį, kai nutyla ir perkūno oželiai, ir kvarksinčios visur slankos. Giliai naktį vienintelis girdimas garsas – tai garsus stirninų lojimas tai vienoje, tai kitoje vietoje.

E. Pakštytė

2015 gegužės 6-8 d.

Tetervinų tuoktuvės (Kęstučio Čepėno nuotrauka).