Jau pačioje spalio mėnesio pradžioje pilkosios gervės pasitraukė iš Tyrulių pelkės. Pirmomis spalio dienomis čia stojo visiška tyla. Atskiri pavieniai gervių pulkeliai dar pasirodydavo pelkės apylinkėse, bet ilgai nebeužtrukdavo. Ir merkiant įkyriam lietui ir šviečiant saulei šlapiuose laukuose ir didžiulėse palaukių balose rinkosi šimtiniai pempių ir dirvinių sėjikų būriai, palesti ir pailsėti leidosi želmeninės bei baltakaktės žąsys.

Gulbės giesmininkės (tiek vietinės perinčios, tiek migrantės) pelkėje ir aplinkiniuose laukuose, kaip ir kasmet, buvo stebimos jau nuo rugsėjo. Tačiau šiais metais spalio viduryje aplinkiniai laukai tiesiog subaltavo nuo išskirtinai didelių šių paukščių būrių. Spalio 23 dieną laukuose šalia Tyrulių pelkės maitinosi ir ilsėjosi net apie 500 gulbių giesmininkių - toks šių paukščių kiekis dar nebuvo stebėtas viso projekto vykdymo metu. Dienomis šie didingi paukščiai maitinasi apylinkių laukuose, o nakčiai suskrenda nakvynei į pelkę. Pirmą kartą čia buvo stebėta, kaip maždaug 50-ties gulbių giesmininkių būrys temstant nusileido nakvynės pietiniame Tyrulių ežerėlyje.

Spalio antroje pusėje Tyrulių apylinkėse pastebėti jau ir pirmieji tūbuotieji suopiai, kurie matomai čia apsistojo ilgėlesniam laikui.